KOMENTARAS

Baltijos tigras atostogauja Viduržemio jūroje

Kol Lietuvos keliautojai vis plačiau atveria pinigines Viduržemio jūros kurortuose, į šalį atvykstantys užsienio turistai demonstruoja taupymo režimą. Dėl to Lietuvos turizmo balansas sparčiai blogėja: 2019 m. deficitas siekė 66 mln. eurų, 2022 m. – 150 mln. eurų, o 2025 m. šoktelėjo iki 267 mln. eurų. Kitaip tariant, vis daugiau pinigų iš Lietuvos iškeliauja kartu su poilsiautojais.

KOMENTARAS

Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje

Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos kelių transporto įmonės sugeba augti net ir stagnuojančioje rinkoje didindamos savo užimamos tarptautinių pervežimų rinkos dalį. Dyzelino kainų šuolis, prastėjantys Europos Sąjungos pirkėjų lūkesčiai bei augantys kelių mokesčiai kelia naujų iššūkių Lietuvos kelių transporto įmonėms, tačiau ar patys neprikaišiosime sau pagalių į ratus?

KOMENTARAS

Kviečiai pinga, duona brangsta – kur paslaptis?

Maisto kainų augimas Lietuvoje dažnai aiškinamas gana paprastai – viską lemia brangstančios žaliavos ar energijos ištekliai. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė – šiandien maisto kainas vis labiau lemia vartotojų elgsena bei jų noras plačiai atverti savo pinigines.

KOMENTARAS

Robotų daugėja, vaikų mažėja – kur tai veda?

asaulyje fiksuojamas dramatiškas gimstamumo mažėjimas, kurio nebepaaiškina ekonominiai veiksniai, būsto trūkumas ar moterų emancipacija. Tad mokslininkų akys vis labiau krypsta į išmaniuosius telefonus, kompiuterinius žaidimus bei socialinius tinklus. Idėja paprasta: žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualioje realybėje, o joje, kaip žinia, vaikai negimsta.

KOMENTARAS

Kodėl degalų kainos kyla, o elektros – krenta?

Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose pašokdino pasaulines naftos kainas, kurių poveikį netrukome pajusti ir Lietuvoje. Degalinių švieslentėse užsidegė 2022-ųjų energetikos krizę primenantys skaičiai, o dyzelino kaina vėl perkopė psichologinę 2 Eur už litrą ribą. Tačiau Lietuvoje šįkart stebime kiek netikėtą reiškinį – elektros kainos ne kyla, o mažėja. Kodėl?

BALTIJOS LENKTYNĖS

Neužmigti ant laurų: ar Lietuvos ekonomika išvengs estiškų spąstų?

Pastarąjį penkmetį sparčiai augusi Lietuvos ekonomika sugebėjo ne tik toli už nugaros palikti Latviją, bet ir bent iš dalies aplenkti Estiją. Tačiau ekspertai pastebi, kad žemiausi ekonomikos augimo vaisiai jau nuraškyti, ir, nepadarius namų darbų, ateityje laukia stagnacijos periodas.

KOMENTARAS

Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?

Karas tarp Irano, JAV ir Izraelio kol kas dar tik įsibėgėja, tačiau jo ekonominė kaina didėja ne dienomis, o valandomis. Iš pradžių buvo manyta, kad tai bus ribotos apimties ir trumpalaikė karinė operacija, tačiau dabar matome visai kitą scenarijų – Iranas, suprasdamas, kad kariniu požiūriu yra silpnesnėje pozicijoje, bando sukelti kuo didesnį chaosą pasaulio energetikos rinkose.

KOMENTARAS

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

Lietuva pastaraisiais metais vis dažniau nustebina ne tik ekonomikos augimo tempais, bet ir tuo, kaip greitai keičiasi mūsų kasdieniai įpročiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektromobilių rinka. 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyti 3150 nauji elektromobiliai – gerokai daugiau nei 2024 metais (1,779 tūkst.) ir daugiau nei Latvijoje (1,502 tūkst.) bei Estijoje (687).

NT RINKA

Pasibaigus palūkanų normų šuoliams vėl kyla klausimas, kas geriau – būstą pirkti ar nuomotis?

Europos Centriniam Bankui (ECB) ėmus kelti bazines palūkanų normas, atrodė, kad bent trumpuoju laikotarpiu finansiškai labiau apsimoka būstą nuomotis, o ne jį pirkti. Dabar palūkanų normos nusistovėjo, ekonomistai nebesitiki, kad ECB dar jas mažins – šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos siekia vidutiniškai 3,6 proc. (EURIBOR 2025 m. sausį buvo 2,1 proc.). Ar nuoma vis dar gali būti patrauklesnė nei nuosavo būsto įsigijimas?

KOMENTARAS

Pirmą kartą šalies istorijoje: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių gyvena kaip vidutiniai europiečiai

Per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą (ES), mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams. Tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška. Tačiau šiandien toks siekis pamažu virsta realybe. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugumos gyventojų pajamos leidžia jiems save priskirti prie viduriniosios Europos klasės atstovų.

TENDENCIJOS

Šlubuojančios Estijos ekonomikos pamokos

Lietuviams džiaugiantis gana gera šalies ekonomikos būkle, estai jau porą metų išgyvena recesiją. Kas nutiko stipriausiu laikytam Baltijos šalių ūkiui ir kaip nepadaryti tų pačių klaidų?

KETVIRTADIENIO KALEIDOSKOPAS

Seimo kanceliarija, Rusijos pasiruošimas konvenciniam karui su NATO ir kitos svarbiausios dienos naujienos

Svarbiausių kovo 21-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Seimas atleido parlamento kanclerį M. Gelbūdą Seimas slaptu balsavimu nutarė atleisti iš pareigų

TREČIADIENIO KALEIDOSKOPAS

L. Kasčiūno kandidatūra į ministrus, įšaldyto Rusijos turto dalybos ir kitos svarbiausios dienos naujienos

Svarbiausių kovo 20-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Prezidentui ant stalo – L. Kasčiūno kandidatūra į ministrus Prezidentūra paskelbė, kad Gitanas

KOVA SU INFLIACIJA

Ekonomistas Ž. Mauricas: bazinės palūkanos metų pabaigoje turėtų sumažėti iki 2,5 proc.

Nors kol kas Europos Centrinis Bankas (ECB) atsisakė imtis pokyčių, „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad ECB balandžio arba

ECB PALŪKANŲ NORMOS

Ž. Mauricas: ECB gali pradėti mažinti palūkanų normas kovo mėnesį

Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas gali pradėti mažinti jau kitų metų kovo mėnesį, mano „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.